„Intel“grynoji vertė: Wiki, vedęs, šeima, vestuvės, atlyginimas, broliai ir seserys

2024 Autorius: Lewis Russel | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 06:09

„Intel“grynoji vertė yra 150 milijardų dolerių

„Intel Wiki“biografija

„Intel Corporation“turėtų būti gerai žinoma visiems, turintiems prieigą prie kompiuterio, nes pagal vertę ji yra didžiausia pasaulyje mikroprocesorių – daugelio kompiuterių „variklio“– gamintoja ir yra šių bei kitų dalių tiekėja tokioms įmonėms kaip „Dell“, „Hewlett Packard“ir „Lenovo“(buvęs IBM), jau nekalbant apie „Apple“.

Taigi, kokia yra „Intel“grynoji vertė? Autoritetingi šaltiniai apskaičiavo, kad 2017 m. pradžioje „Intel“vertė šiuo metu viršija 150 mlrd. USD, o beveik du trečdaliai dabartinių 55 mlrd.

„Intel“grynoji vertė 150 milijardų dolerių

„Intel“yra technologijų įmonė, kuri dabar yra daugianacionalinė, nes ji labai išsiplėtė nuo tada, kai 1968 m., kai Robertas Noyce'as ir Gordonas Moore'as įkūrė dabar žinomu pavadinimu Silicio slėnyje, Kalifornijoje, JAV. Šie du buvo puslaidininkių kūrimo pionieriai, o anksti prie jų prisijungė inžinierius ir verslininkas Andrew Grove'as – emigrantas vengras – kuriam plačiai priskiriami verslo valdymas ir tolesnis įmonės augimas iki pat 2000-ųjų. (Pavadinimas „Intel“buvo suformuluotas iš integruotos ir elektronikos.)

Bendrovė išėjo į biržą per porą metų ir tuo metu surinko įspūdingą 6,8 mln. USD sumą, daugiau nei 23 USD už akciją. Pirmąjį savo gyvavimo dešimtmetį įmonė daugiausia dėmesio skyrė bipolinei 64 bitų statinei laisvosios kreipties atminčiai (SRAM), dvigubai sparčiau nei konkurentų gaminiams, vėliau – dvipolei 1024 bitų tik skaitymui atmintyje (ROM), po kurios sekė silicis. gate SRAM lustas, 256 bitų 1101. Aštuntajame dešimtmetyje patobulintas ir išplėstas produktų asortimentas, taip pat modernizuoti gamybos procesai lėmė, kad aštuntajame dešimtmetyje „Intel“verslas eksponentiškai išaugo, tačiau vis tiek daugiausia dėmesio buvo skirta atminties įrenginiams. Bendrovės grynoji vertė ir pelnas gerokai išaugo.

Nors mikroprocesorius buvo sukurtas aštuntojo dešimtmečio pradžioje, reikšmingos rinkos nebuvo iki dešimtmečio, kai kompiuteriai tapo vis labiau paklausūs ir bet kuriuo atveju, kai Japonijos konkurencija atminties produktų srityje taip pat labai išaugo. Moore'as ir Noyce'as nusprendė sutelkti dėmesį į tolesnį mikroprocesoriaus kūrimą, kuris sumažino kompiuterio centrinį procesorių, leidžiantį daug mažesnėms mašinoms atlikti skaičiavimus, kurie anksčiau buvo tik žymiai didesnių mašinų provincija.

Didelėms įmonėms, tokioms kaip IBM, tiekiant asmeniniams kompiuteriams, o galiausiai ir nešiojamiesiems kompiuteriams bei planšetiniams kompiuteriams, mikroprocesorius, „Intel“verslas sparčiai augo dešimtajame dešimtmetyje, o vėliau ir naujajame tūkstantmetyje. Žinoma, kilo konkurencija ir dėl to teisiniai kaltinimai dėl intelektinės nuosavybės teisių ir pramoninio šnipinėjimo, taip pat prieštaringi ginčai dėl antimonopolinių klausimų, tačiau „Intel“vis tiek sugebėjo išlikti mikroprocesorių plėtros srities lydere, todėl pelningumas sumažėjo. bent jau išlaikyta įmonės grynoji vertė.

„Intel“neabejotinai atgavo savo pirmaujančią poziciją 2006 m., kai buvo išleista „Core“mikroarchitektūra, sulaukęs visuotinio kritikos pritarimo, nes produktas buvo didžiulis procesoriaus našumo pažanga. Po to 2008 m. sekė „Penryn“mikroarchitektūra, o vėliau tais metais „Nehalem“architektūra, kuri buvo teigiamai priimta ir išlaikė „Intel“lyderystę mikroprocesorių srityje.

Tačiau pastaraisiais metais sparnus šiek tiek išskleidė ir „Intel“. Be kitų įsigijimų, 2010 m. ji įsigijo kompiuterių saugos technologijų įmonę McAfee ir tais pačiais metais Infineon Technologies, integravusią Intel silicio lustus su savo belaidžiu modemu. 2011 m. buvo nupirkta specializuota tinklo jungiklių įmonė „Fulcrum Microsystems“, o 2012 m. – „ASML Holding“akcijų paketas, siekiant padėti „Intel“tirti plokštelių technologiją ir ekstremalią ultravioletinę litografiją. Kiti įsigijimai apėmė tokias įmones kaip „Indisys“, „Password Box“, „Vuzix“, „Lantiq“ir neseniai dizaino įmonė „Altera“už daugiau nei 16 mlrd.

Verslo požiūriu bendrovė tris ketvirtadalius savo produkcijos vis dar gamina JAV, tačiau 75% jos pajamų gaunama iš užsienio. Be to, tokios įmonės kaip „Achronix“, „Microsemi“, „Tabula“, „Netronome“ir „Panasonic“naudoja išsinuomotus perteklinius „Intel“gamybos pajėgumus savo gaminiams.

„Intel“būstinė vis dar yra Kalifornijoje, tačiau didžiausia jos gamykla yra Vašingtono apygardoje, Oregone, kurioje dirba 18 600 darbuotojų – didžiausias darbdavys valstijoje ir tas pats Naujojoje Meksikoje. Arizonoje dirba 10 000, o kompleksai taip pat yra Kalifornijoje, Kolorado valstijoje, Masačusetse, Teksase, Vašingtone ir Jutoje. Tarptautiniu mastu „Intel“padaliniai dabar yra 63 šalyse, įskaitant Kiniją, Indiją, Rusiją, Izraelį, Argentiną, Vietnamą, Kosta Riką, Malaiziją ir Airiją.

Galiausiai, tai, ką galima vertinti kaip filantropinę pastangą, „Intel“yra „Alliance for Affordable Internet“(A4AI), kuriai taip pat priklauso „Google“, „Facebook“ir „Microsoft“, narys, kurio tikslas yra padaryti prieigą prie interneto prieinamesnę visame pasaulyje. Šiuo metu tik 31 % žmonių besivystančiose šalyse naudojasi internetu, siekiant sumažinti išlaidas iki mažiau nei 5 % šeimos pajamų.